Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Lietuvos mokesčių sistema Europos Sąjungos (ES) kontekste
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos mokesčių sistema Europos Sąjungos (ES) kontekste

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435
Aprašymas

Lietuvos mokesčių sistema. Bendrieji mokesčių požymiai ir samprata. Mokesčių elementai. Mokesčių administravimas. Mokesčių funkcijos. Pagrindinės biudžetą sudarančių mokesčių rūšys. Gyventojų pajamų mokestis. Gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimo skaičiavimo tvarka. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Pelno mokesti. Latvijos ir Estijos mokesčių sistemos. Latvijos mokesčių sistema. Gyventojų pajamų mokestis. Pelno mokestis. Akcizo mokesti. PVM mokestis. Estijos mokesčių sistema. Gyventojų (asmenų) mokestis. Pelno mokestis. PVM mokestis. Akcizų mokesti. Lietuvos mokesčių sistemos lyginimas su Baltijos šalių mokesčių SISTEMOMIS. Pelno mokesčio analizė. Gyventojų pajamų mokesčio analizė. Akcizo mokesčio analizė. PVM mokesčių analizė. Išvados. Priedai (6).

Ištrauka

Europos Sąjungoje vyraujanti valstybės valdymo forma – demokratija. ES valstybėse "tvarkomasi" parlamento dėka, taip pat visose šalyse veikia savivaldos. Visos valstybės per atitinkamus valdymo organus atlieka tam tikras funkcijas: švietimo, komercijos ir t.t. Tačiau norint kuo geriau įgyvendinti visas šias funkcijas valdymo institucijoms reikalingos lėšos. Lietuvos atveju jos gaunamos iš Vyriausybės ir Seimo patvirtinto metinio biudžeto. Metinis biudžetas yra skirstomas savivaldybių, kurios lėšas į jį surenka iš mokesčių mokėtojų, akcizų ir pan. Be jų mūsų valstybė gyvuoti negalėtų, kadangi ji pati nesukuria jokio produkto.
Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai formavosi įvairiomis sąlygomis (ekonominėmis, politinėmis bei socialinėmis). Anksčiau vientisos mokesčių sistemos nebuvo. Senovėje dažniausiai buvo imamos duoklės "natūra" ar pinigais. Mokesčiai nuo duoklių atsiskyrė viduramžiais, o pats mokesčių klausimas tapo aktualus 15-16 a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, valstybiniam aparatui ir kariuomenei išlaikyti. Monarchai nepajėgė padengti šių išlaidų. Siekiant jas padengti, buvo ieškoma naujų valstybės pajamų šaltinių. Buržuazija feodalams mokėjo rentą ir vykdė įvairias feodalines prievoles, bažnyčiai mokėdavo dešimtinę, mokesčius karaliui. Ekonomistai pastebėjo, kad tokia mokesčių politika neskatino valstiečių nei geriau dirbti, nei plėtoti savo veiklą, ir siūlė įvairius apmokestinimo projektus. Taip pradėjo formuotis mokesčių teorijos pagrindai.
Lietuvos mokesčių sistema vėl pradėjo formuotis atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990m., tuo tarpu ES valstybėse ji jau formuojasi daugelį dešimtmečių (maždaug nuo 18a.).
Per 19m. po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimta daug įstatymų bei nutarimų, kuriais yra bandoma reguliuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Jos dėka yra reguliuojami krašto ekonominiai ir socialiniai procesai, tačiau kol kas tai nėra tobulas reguliavimas, kadangi Lietuvos mokesčių sistema vis dar tebėra tobulinama ir joje vyksta ypač daug reformų.
Lietuvoje mokesčiai sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalies valstybės biudžeto pajamų dalį. Pirmasis bendras rodiklis, apibūdinantis jų vaidmenį šalies ekonomikoje, yra visų apmokestinimo įplaukų dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesčių rodiklis apibūdina apmokestinimo pajamų pasiskirstymą pagal įvairius biudžeto sandaros lygmenis. Teoriškai valstybės mokesčių sistema turi būti sudaroma atsižvelgiant į apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus uždavinius.
2004m., Lietuvai įstojus į ES, mokesčių sistemoje įvyko daug permainų, tačiau patys reikšmingiausi jų įvyko paskutiniaisiais metais. Dėl šių permainų komplikuoti mokesčių sistemos klausimai yra plačiai diskutuotini, o tai rodo temos praktinį ir teorinį aktualumą. Dėmesys sutelktas į pagrindinius ir daugiausiai Lietuvos biudžeto pajamas sudarančius mokesčius: GVP, PVM, akcizų ir pelno mokesčiai.
Temos ištirtumas. Atliekant šį rašto darbą buvo analizuojama užsienio bei lietuvių autorių rašto darbai. Pagrindiniai jų J. E. Smith, S. I. Tomas, A. Cannan, K. Lukaševičius, E. Buškevičiūtė, G. M. Pajuodienė, R. Stačiokas, V. Jurgutis.
S. I. Tomas teigia, kad krašto bendrijos produktyvumą didina organizuotas piliečių švietimas, rūpinimasis jų sveikata ir gerove. J. E. Smith pagrindinė idėja ta, kad jis neigiamai vertino netiesioginius mokesčius ir propagavo tiesioginius (asmeninius) mokesčius. A. Cannan teigia, kad valstybės mokesčių sistemą yra racionaliau formuoti remiantis tikslingumo, o ne teisingumo principu. Šiam teiginiui pritarė ir lietuvių autorius K. Lukaševičius.
E. Buškevičiūtė daugiausiai tyrinėjo mokesčių tendencijas, jų augimą ir atitinkamų mokesčių tarifus. G. M. Pajuodienė savo darbuose labiausiai akcentavo tiesioginių ir netiesioginių mokesčių paėmimą į valstybės iždą. R. Stačiokas yra iškėlęs tris kol kas žinomiausias mokesčių teorijas: mokesčiai – apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas; mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė; mokesčiai – pajamų išlyginimo įrankis. V. Jurgutis daugumoje savo darbų tobulina Smith iškeltas idėjas ir problematika. Taip pat kelia pagrindinę idėją, kad mokesčiai žmonėms sudaro didesnę naštą ir kelia daug dagiau sunkumų, negu, kad jie yra pelningesni valstybės iždui.
Temos problematiškumas. Nagrinėjant šią temą buvo labai sunku susisteminti medžiagą apie Lietuvos mokesčių sistemą, kadangi medžiagos tinkamos analizei yra labai daug. Tačiau skirtingai buvo su Latvijos ir Estijos mokesčių sistemomis. Apie šias sistemas informacijos labai mažai arba visos pateikiamos užsienio kalba. Sudėtingiausia buvo apjungti šias sistemas iš skirtingų duomenų.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, jos sandarą bei palyginti ją su ES narių mokesčių sistemomis ( Baltijos šalys: Estija, Latvija).
Darbo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokesčių sistemos.
Atliekant šį darbą keliami šie aktualūs uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą.
2. Išnagrinėti pagrindinius biudžetą sudarančius mokesčius.
3. Aptarti Latvijos bei Estijos mokesčių sistemas.
4. Palyginti Lietuvos mokesčių sistemą su aptartomis ES narių mokesčių sistemomis.
Rašant šį rašto darbą buvo naudojamos trijų rūšių metodika: aprašomoji, lyginamoji ir analizės. Aprašomoji metodika buvo naudojama norint atskleisti pirmus tris uždavinius ir pateikti jų teorinius faktus. Lyginamoji ir analizės metodika buvo naudojama paskutiniajame uždavinyje, norint tiksliai susisteminti ir atskleisti panašumus ir skirtumus tarp skirtingų šalių mokesčių sistemų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-24
DalykasMokesčių kursinis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasKursiniai darbai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai27
Dydis286.67 KB
AutoriusAurelija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasN. Augaitienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos mokesciu sistema Europos Sajungos kontekste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 31 puslapis 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • N. Augaitienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą