Mokesčių sistemos raida Lietuvoje

Įvadas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai: duoklės, mokesčiai natūra ir pinigais. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai. Mokesčiai mūsų krašte viešpataujant carinei Rusijai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos meto mokesčiai. Nepriklausomos Lietuvos mokesčių sistema ir jos ypatumai. Lietuvos mokesčių sistema Sovietų Sąjungos sudėtyje. Dabartinė mokesčių sistema. Išvados.

Mokesčių raida apima ilgą laikotarpį. Mokesčiai susiję su valstybių istorija. Vystantis valstybėms, keičiantis jų visuomeninėms ekonominėms formacijoms, kartu keitėsi ir valstybėse imami mokesčiai, jų ėmimo tvarka, taip pat jų mokėtojai bei apmokestinimo principai.
Formuojantis valstybinėms sistemoms, atsirado poreikis imti mokesčius valstybės išlaidoms padengti. Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai formavosi įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis bei politinėmis sąlygomis. Taigi mokesčiai ir jų ėmimo tvarka buvo nuolat keičiami, pertvarkomi ir tobulinami įvairiuose valstybių raidos etapuose.
Mano tema – " Mokesčių sistemos raida Lietuvoje". Šią temą pasirinkti nusprendžiau todėl, kad ji man pasirodė gana įdomi ir naudinga, norint geriau suprasti mokesčių sistemą.
Šiame darbe pasistengsiu trumpai apžvelgti Lietuvos mokesčių sistemos raidos etapus, tai, kas jiems buvo būdinga, kaip keitėsi mokesčiai ir t. t.
Dabartiniai mokesčiai - tai ilgų istorinių, ekonominių, politinių ir socialinių pokyčių rezultatas. Lietuvos mokesčių sistemos raidoje galima išskirti šiuos pagrindinius etapus:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai,
2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai,
3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai,
4. Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai,
5. Dabartinė mokesčių sistema.

Lietuvoje mokesčiais labiau pradėta domėtis 13 a., kai formavosi Lietuvos valstybė. Seniausi (14 a.) mokesčiai Lietuvoje buvo natūriniai: žagrė, padūmė, pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Miestuose buvo imami tokie mokesčiai, kaip sveriamos prekės, manufaktūros mokestis ir kiti. Anuometinius mokesčius sunku atskirti nuo duoklių žemės savininkams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo pajamas sudarė domėnų pajamos (valdomų žemių). Jų dydis priklausė nuo gamtinių sąlygų. Duoklės jau mokėtos Algirdo laikais (1345 - 1377), t.y. valstiečiai mokėjo vadinamają dešimtinę (dešimtoji derliaus dalis). Valstiečiai savo kunigaikščiui teikdavo kiaunių kailiukus, medų, vašką, linus ir kitus produktus. 1380 m. pradėtas imti padūmės mokestis (nuo sodybos), kuris buvo tam tikro dydžio (statinė - dėklą), nepriklausė nuo derliaus; tokiu būdu buvo iš anksto užtikrinamos kunigaikščio pajamos. ...