Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčio našta Lietuvoje ir kitose šalyse
   
   
   
-1
naudingas +1 / nenaudingas -2

Gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčio našta Lietuvoje ir kitose šalyse

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334
Aprašymas

Įvadas. Teoriniai mokesčių naštos aspektai. Mokesčių naštos samprata. Mokesčių naštos rūšys ir jų mažinimo būdai. Mokesčių naštos įvertinimas. Mokesčių našta Lietuvoje. Gyventojų pajamų mokestis. Gyventojų pajamų mokesčio našta 2002-2007 metais. Įmonių pelno mokestis. Įmonių pelno mokesčio našta 2002-2007 metais. Lietuvos gyventojų pajamų bei įmonių pelno mokesčių naštos palyginimas Europos sąjungos (ES) šalių kontekste. Gyventojų pajamų mokesčio našta Europos sąjungoje (ES). Pelno mokesčio našta Europos sąjungoje (ES). Išvados. Santrauka.

Ištrauka

Paprastam mokesčių mokėtojui mokesčiai yra našta, nežiūrint į tai, jog mokesčių būdu gautos pajamos nukreipiamos atgal į tą patį mokesčių mokėtoją socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, kultūros, švietimo ir kitomis formomis. Ir nors mokesčių mokėtojų vertinama neigiamai, naštos matas nėra tiktai gyventojų priespaudos rodiklis – tai dydis, parodantis valstybės politikos pobūdį.
Iki šiol valstybės biudžeto politika buvo grynai kiekvienos šalies reikalas: valdžia savarankiškai nustatydavo mokesčių struktūrą, dydį, taip pat savarankiškai skirstydavo gautas mokestines pajamas. Pastaraisiais dešimtmečiais padėtis gerokai pasikeitė. Vykstant ekonominių ryšių internacionalizacijai, vienų valstybių vykdoma biudžeto politika turi įtakos kitų, kartais net tolimų, šalių ekonominei padėčiai. Taigi matome, jog šalių viešieji finansai šiais laikais funkcionuoja anksčiau nepatirtų tarptautinių iššūkių akivaizdoje.
Kadangi, kaip žinome, Lietuvoje mokesčių sistema dar nėra visiškai suformuota, o kartu jau turi būti orientuota į ES, svarbu apžvelgti, kokia mokesčių našta yra šalyje ir kaip atrodo ES valstybių kontekste. Kadangi didžiąją biudžeto pajamų dalį sudaro įplaukos iš gyventojo pajamų ir įmonių pelno mokesčių, darbe išnagrinėta būtent šių tiesioginių mokesčių naštos dinamika Lietuvoje ir kitose šalyse. Taipogi yra keliami tokie darbo uždaviniai:
Apibrėžti mokesčių naštos sąvoką, jos rūšis, mažinimo bei įvertinimo būdus;
Apžvelgti gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčio naštos paskirstymą Lietuvoje pasirinktu laikotarpiu;
Nustatyti, kas įtakojo mokesčių naštos paskirstymą nagrinėjamu laikotarpiu;
Apžvelgti gyventojų pajamų bei įmonių pelno naštos paskirstymą ES šalyse;
Įvertinti Lietuvos gyventojų bei įmonių pelno mokesčio naštos rodiklius ES šalių kontekste;

Norint išanalizuoti ne tiktai gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių paskirstymą Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, visų pirma, reikia aptarti mokesčių naštos teorinius aspektus – tai pateikta pirmame darbo skyriuje. Antra dalis orientuota į Lietuvos mokesčių sistemą – konkrečiai į gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių naštos paskirstymą, o kaip valstybės mokestinės naštos rodikliai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste, nagrinėta trečiame skyriuje.
Rašant teorinę darbo dalį buvo naudojami tokie informacijos šaltiniai kaip Lietuvos Respub-likos Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymai bei įvairūs straipsniai. Anali¬ti¬nėj¬e darbo dalyje mokesčių naštai vertinant tiek Lietuvoje, tiek Lietuvos rodiklius analizuojant ES valstybių kontekste remtasi Eurostato bei kitų šalių statistikos departamentų pateiktais statistiniais duomenimis.
Svarbu dėmesį atkreipti į tai, jog analizuojant mokesčių naštą skirtingose šalyse susiduriama su skirtingo mokesčių naštos ūkio subjektams skaičiavimo problema. Iki šiol Lietuvoje nėra patvirtintos vieningos mokesčių naštos skaičiavimo metodikos, todėl įvairios institucijos skelbia skirtingus mokesčių naštos rodiklius, o informacijos, kaip kitos ES šalys paskaičiuoja mokesčių naštos rodiklius, pakankamai nėra. Pažymėtina, jog bendrosios mokesčių naštos rodiklis Lietuvoje yra kiek sumažintas, nes Statistikos departamentas, apskaičiuodamas BVP, įtraukia ir nemažas neapskaitomos bei šešėlinės ekonomikos apimtis.
Būtent todėl skiriasi tų pačių laikotarpių apskaičiuoti Lietuvos gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių naštos rodikliai antrame ir trečiame darbo skyriuje – kur iš pradžių pristatoma naštos paskirstymo dinamika mūsų šalyje, o paskutinėje dalyje apžvelgiama mokesčių naštos padėtis ES valstybių kontekste. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-07
DalykasMokesčių kursinis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasKursiniai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai21
Dydis87.92 KB
Autoriusmakika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasBarzdenytė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyventoju pajamu ir imoniu pelno mokescio nasta Lietuvoje ir kitose salyse [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2009-05-16 IP: 87.247.68.190
    dainora sako

    Puikus darbas.

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Barzdenytė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą