Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita
   
   
   
3
naudingas +4 / nenaudingas -1

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859
Aprašymas

Įvadas. Pridėtinės vertės mokesčio teoriniai pagrindai. Pridėtinės vertės mokesčio esmė ir svarba. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio analizė. Pridėtinės vertės mokesčio elementai. Pridėtinės vertės mokesčio apskaita. Gautino ir mokėtino Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pirminė apskaita. Gautino ir mokėtino Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suvestinė apskaita. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaita ir jos tikslinimas. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitos esmė ir jos nustatymas. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaita mišrios veiklos atveju. Fizinio asmens Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaita. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumų įtraukimas į Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitos tikslinimas. Atskaitomybės sudarymas. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio administravimas. Išvados. Priedai (2). Išnašos.

Ištrauka

Kiekviena valstybė norėdama tinkamai vykdyti savo ekonomines bei socialines funkcijas privalo turėti didelius finansinius išteklius, kurie surenkami mokesčių pagalba. Mokestis yra įstatymų reglamentuota piniginė prievolė valstybės funkcijoms vykdyti, todėl mokesčiai privalo būti kiekvienoje šalyje. Tinkamai suformuota mokesčių sistema – kiekvienos valstybės sėkmingo egzistavimo pagrindas. Mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Uždaviniai priklauso nuo konkrečios šalies ekonominių sąlygų, ekonominės politikos tikslų, todėl atskirose valstybėse jie gali būti skirtingi. Mokesčiai surenkami į atitinkamo lygio biudžetus ir paskirstomi tokioms sritims finansuoti kaip: švietimas, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, socialinė apsauga, transportas ir ryšiai bei daugelis kitų.
Tačiau tai ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir šalies ekonomikos reguliavimo priemonė, kuri reguliuoja tokius ekonominius reiškinius kaip nedarbas, infliacija. Todėl mokesčių sistema turi būti sukurta taip, kad padėtų siekti ekonominių tikslų, skatinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą šalyje.
Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų laisvosios rinkos šalių, yra pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM). Pridėtinės vertės mokestį (PVM, angliškai – Value Added Tax) išrado prancūzas M.Lore. 1954 m. jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti, ypač kai yra vienas tarifas.
Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis įvestas 1994 m. gegužės 1d., kurį reglamentavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 m. gruodžio 22d., Nr. 1-345 (Valstybės žinios, 1994, Nr.3) ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai. Jis pakeitė anksčiau buvusį panašų mokestį – bendrąjį akcizą.
Šiuo metu galioja pridėtinės vertės mokesčio įstatymas priimtas 2002 m. kovo 5d., kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1d., bei šio įstatymo pasikeitimai ir papildymai priimti 2004 m. sausio 15d., įsigalioję nuo 2004m. gegužės 1d. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Nors PVM taikomas palyginti neseniai, bet jis jau tapo vienu iš pagrindinių nacionalinio biudžeto šaltinių.
PVM galiausiai sumoka galutinis prekių vartotojas, tačiau jo apskaičiavimo ir sumokėjimo mechanizmas verčia visų to produkto gamybos grandinėje esančių įmonių buhalterius vesti kruopščią PVM apskaitą ir kontroliuoti, kad jis būtų laiku sumokėtas į biudžetą. Daugeliu atvejų PVM mokėjimo taisyklėms taikomos išimtys, koreguojamos jau apskaičiuotos ir sumokėtos PVM sumos. Tai daro PVM apskaitą palyginti sudėtingą ir reikalauja gilesnių apskaitos žinių. Mokesčių mokėtojas lengvai gali pasiklysti nuolat besikeičiančių įstatymų sūkuryje, o dar nuolatos leidžiami poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai. Tai plačiai diskutuotina tema, reikalaujanti lengvai suprantamų komentarų.
Darbo objektas – pridėtinės vertės mokesčio apskaita ir atskaitomybė.
Darbo tikslas – išanalizavus PVM esmę, išanalizuoti PVM apskaitą bei pateikti išvadas ir pasiūlymus apskaitai gerinti.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti PVM apskaitos esmę ir raidą;
• Išanalizuoti PVM elementus;
• Išanalizuoti gautino ir mokėtino PVM apskaitą;
• Išnagrinėti PVM atskaitą ir jos tikslinimą;
• Išnagrinėti PVM atskaitomybę.
Tyrimo metodai – literatūros analizės, praktinių pavyzdžių analizės, grafinio vaizdavimo. Rašant darbą surinkta bei išanalizuota metodinė, mokymo ir periodinė literatūra mokesčių ir apskaitos klausimais, norminiai ir teisės aktai, PVM įstatymas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-07-23
DalykasMokesčių diplominis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis56 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30
Dydis94.66 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasD. Zinkevičienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pridetines vertes mokescio PVM apskaita [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 56 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 5 Klasė/kursas
  • D. Zinkevičienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+4
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą