Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Mokesčių sistemos tobulinimo galimybės Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokesčių sistemos tobulinimo galimybės Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839
Aprašymas

Įvadas. Mokesčių sistema. Mokesčių sistemos teorinių koncepcijų apibūdinimas. Biudžeto formavimo aspektai. Mokesčių formavimo principai. Mokesčių naštos tipai. Mokesčių išimtys. Mokesčių neigiamo poveikio problema. Mokesčių formavimo strategija ir ypatumai Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Mokesčių politika ir jos realizavimas Lietuvoje aspektai. Mokesčių tarifai. Pelno mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Nekilnojamo turto mokestis šalyse. Akcizai. Kelių mokestis. Mokesčių sistemos tobulinimas. Prielaidos palankesnei mokesčių politikai vykdyti. Pridėtinės vertės mokestis ir jo taikymo perspektyvos. Socialinė parama ir jos integravimas į mokesčių sistemą. Teisėsaugos tobulinimas – svarbiausias žingsnis sudarant sąlygas esminei mokesčių reformai. Perdėtas reguliavimas - mokesčių chaoso priežastis. Lietuvos mokesčių sistemos perspektyvos. Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas. Pelno mokesčio perspektyvos. Mokesčių sistemos tobulinimo planai. Socialinių išmokų paradoksai. Informacinių technologijų (IT) reikšmė mokesčių reformos įgyvendinimui. Konkrečios mokesčių informacijos valdymo IT pagalba problemos ir sprendimo būdai Lietuvoje. Europos Sąjunga ir perspektyvos mokesčių reformai. Europos Bendrijos šalių prekybos bei mokesčių tobulinimai. E-verslo apmokestinimo perspektyvos. Europos sąjungos strateginiai tikslai. Europos sąjungos finansų politika. Išvados ir rekomendacijos. Reguliavimų mažinimų įtaka mokesčių sistemai. Mokesčių sistemos sudėtingumo mažinimas. Ar stojimas į Europos sąjungą labai geras Lietuvos pasirinkimas?

Ištrauka

Mokesčių temai nemažai dėmesio skiria politikai, mokslininkai, taip pat verslininkai bei dauguma spaudos leidinių ir kitų visuomenės infor¬mavimo priemonių. Suprantama, tas dėmesys mokesčių klausimams nėra atsitiktinis. Mokesčiai vienaip ar kitaip veikia visus: vienus kaip mokesčių mokėtojus, kitus kaip mokesčių forma surinktų lėšų vartotojus, o dažnai - ir vienu, ir kitu aspektu. Daugelis diskutuojančių mokesčių sistemos tobulinimo klausimais beveik vieningai sutinka, kad mokesčių politika turi lemiamo vaidmens tiek atskiriems ūkio subjektams, verslo plėtrai, tiek valstybės ekonomikai.
Žiniasklaida bei įvairūs pasisakymai mokesčių tema išreiškia nepa¬sitenkinimą, kurio diapazonas gana platus - ne tik mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmų, bet ir mokesčių sistemos, jos formavimo strategijos ir valdymo kritika. Ypač daug pasisakymų mokesčių klausimais teko išgirsti Seimo priešrinkiminėje kampanijoje. Dauguma kandidatų į Seimo narius kritikavo esamą mokesčių sistemą, nurodinėjo įvairius jos tobuli¬nimo variantus. Kone visų partijų programose ūkio atgaivinimas ir verslo išvystymas buvo grindžiamas mokesčių sistemos reforma. Mokesčių siste¬mos reformatorių nestinga ne tik Lietuvoje, kitose pereinamosios eko¬nomikos šalyse, bet ir tokiose valstybėse, kaip JAV, kur yra ilgametė mokesčių sistemos formavimo patirtis. Daug įvairių tarptautinių organi¬zacijų ir privačių specialistų tebeteikia pasiūlymus dėl mokesčių refor¬mos, tačiau problema lieka tokia pat sudėtinga.
Mokesčių sistemos neefektyvumo priežastys labai įvairios. Ekonominėje literatūroje paprastai įvardijami tokie su mokes¬čiais ir socialinės apsaugos sistema susiję veiksniai: miglota perspektyvos vizija, pelno skaičiavimo taisyklės, neatitinkančios tradicinės rinkos ekono¬mikos šalyse naudojamų standartų, neaiškiai parašyti įstatymai, savotiškas terminų traktavimas, nenuoseklumai apmokestinant pajamų mokesčiu už¬sieniečių algas ir nustatant socialinio draudimo įmokas, bendri mokesčių sistemos netobulumai privataus verslo požiūriu. Tai tik keletas priežasčių, kurios labai dažnai nurodomos, nagrinėjant pereinamosios ekonomikos šalių problemas. Todėl šių šalių vyriausybėms ir kitoms institucijoms, kurios dalyvauja pereinamojo laikotarpio ekonomikos gerinimo procese, labai svarbu sukurti tokią mokesčių sistemą, kuri iš tikrųjų galėtų tarnauti šalies poreikiams, ieškant efektyviausių ir našiausių ekonomikos augimo būdų. Daugelis autorių mokesčių politikos reformą sieja su įmo¬nių pelno mokesčio panaikinimu.
Mokesčių įstatymai, nuolat juos keičiant ir papildant, pasidarė labai sudėtingi. Net ir užsiimant smulkiuoju verslu, norint teisingai taikyti mokesčių įstatymus, reikalingi atskiri specialistai ar net tarnybos. Pavyzdžiui, JAV mokesčio įstatymo apimtis 1914 metais sudarė tik 14 puslapių, o 1994 metais - 9400 puslapių. ,,Vyriausybės aparatas per didelis, jis per daug leidžia pinigų, per daug krauna mokesčių ir per daug viską reglamentuoja. Tai krizė, kuri iškilo Amerikai dešimtajame dešimtmetyje," - sako kongresmenas Richard Armey. Mokesčių pertvarkos projekte jis teigia, kad šiandien Amerikoje daugiau žmonių dirba valdymo struktūrose negu gamyboje, kad JAV valstybinis sektorius didesnis negu visas bet kurios kitos šalies ūkis (išskyrus Japoniją). [1 p. 129]
Lietuvos mokesčių sistema taip pat yra sulaukusi daug įvairių (pagrįs¬tų ir nepagrįstų) kritinių vertinimų. Kritikuojama iš įvairių pusių ir pozicijų. Tačiau visus kritikus ir mokesčių reformatorius galima būtų suskirstyti į kelias grupes.
Pirmieji laikosi nuostatos, kad atskiri mokesčių įstatymai nėra su¬derinti, nėra vieningos ir efektyviai veikiančios sistemos. Pagrindiniai motyvai - vienų mokesčių apmokestinimas kitais (pavyzdžiui: darbo už¬mokestis yra fizinių asmenų pajamų mokesčio bazė; valstybinio socialinio draudimo mokestis skaičiuojamas nuo išmokėtino darbo užmokesčio bei atskaičiuotų mokesčių; į kelių fondo mokesčio bazę įeina išmokėtinas darbo užmokestis ir anksčiau nurodyti mokesčiai; PVM bazė dar labiau išplėsta, nes ji apima visus prieš tai sumokėtus mokesčius; pelnas, apmo¬kestintas juridinių asmenų pajamų mokesčiu ir panaudotas darbuotojams skatinti, apmokestinamas fizinių asmenų pajamų mokesčiu, o šis kartu su išmokėtina suma sudaro valstybinio socialinio draudimo mokesčio bazę), dažni įstatymų keitimai, skirtingai įvairiuose mokesčio administravimo lygiuose suprantamos ir aiškinamos įstatymų nuostatos, terminai.
Antrieji - pramonininkai ir verslininkai, vertinantys mokesčių sistemą labiau praktiniu požiūriu - reikalauja nustatyti visų mokesčių viršutinės ribos dydį (kad būtų galima planuoti mokesčių kaštus ilgesniam laikotar¬piui ir užsitikrinti tam tikras garantijas), panaikinti užsienio technologijų apmokestinimą, nekeisti ūkininkavimo sąlygų neprognozuotais mokesčių įstatymų pakeitimais.
Trečiosios grupės atstovai daugiau remiasi tradicinės rinkos ekonomi¬kos šalių mokesčių sistemos formavimo patirtimi bei tų šalių mokesčių reformos idėjomis ir siūlo kardinalesnius pakeitimus. Pagrindinės jų idė¬jos grindžiamos pelno mokesčio neigiamu poveikiu ekonomikos augimui, noru padaryti šalies ekonomiką patrauklią užsienio investitoriams.
Tai, kad problema egzistuoja, pripažįsta visi.
Šiame darbe bus išreikšta gana įdomių minčių mokesčių sistemos tobulinimo galimybėms didinti. Pristatomos pasaulinė bei Lietuvos apmokestinimo praktika. Dar kartą primenami paklydimai šioje kaip ir daugelyje kitų valstybės politikos krypčių. Tam, kad būtų galima išvengti šių paklydimų bei ydingumų bus primenamos bendros gairės šioje valstybių politikos kryptyje, kurių reiktų laikytis, jei norime išvengti neefektyvumo, korupcijos bei dažnai neteisybės vykdant veiklos apmokestinimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-22
DalykasMokesčių kursinis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasKursiniai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis120.06 KB
Autoriusmiglute_b
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokesciu sistemos tobulinimo galimybes Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą