Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Mokesčių sistema Lietuvoje (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokesčių sistema Lietuvoje (4)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354
Aprašymas

Įvadas. Trumpa Lietuvos mokesčių sistemos apžvalga. Lietuvos mokesčių teorinė apžvalga, jų esmė ir funkcijos. Apmokestinimo uždaviniai ir principai. Mokesčių klasifikavimas. Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai. Pajamų apmokestinimo tvarka, problemos ir tobulinimas. Su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas. Kūrybinės veiklos apmokestinimas. Gyventojų pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos ir kitų pajamų apmokestinimas. Pajamų deklaravimas. Mokesčių administravimas. Išvados. Priedai (4).

Ištrauka

Mokesčiai yra valstybės ar teritorinės valdžios nustatyti įstatyminiais aktais privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą ar nebiudžetinius fondus.
Mokesčiai - verslo sudėtinė dalis. Juos moka (arba turi mokėti) visi: ir užsiimantys individualia veikla fiziniai asmenys, ir personalinės įmonės, ir biudžetinės įstaigos, ir akcinės bendrovės, Įvairiais mokesčiais apmokestinamos įmonių uždirbtos pajamos ir pelnas, sukurta pridėtinė vertė, samdomiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, akcininkams skirti dividendai, įmonės įsigytas nekilnojamasis turtas ir daugelis kitų objektų. Iš kitos pusės, mokesčiai yra privalomieji mokėjimai valstybei. Valstybei nuolat reikalingi ištekliai, kurie yra gaunami iš nacionalinio biudžeto pajamų. Jų didžiausią dalį sudaro mokestinės pajamos, iš kurių pagrindinės yra pridėtinės vertės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Autorius nagrinėti pasirinko gyventojų pajamų mokestį dėl jo aktualumo, problematiškumo ir tobulinimo galimybių. Be to, jis yra svarbiausias mokesčių sistemos mokamas mokestis iš asmeninių pajamų. Šiuo metu gyventojų pajamų apmokestinimą reglamentuoja 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX - 1007 priimtas Lietuvos Respublikos Gyventojų Mokesčio Įstatymas [9] . Visiems aišku , kad tokiuose klausimuose, kaip mokesčių įstatymų traktavimas, kiekviena smulkmena gali būti lemtinga mokesčių mokėtojui. Autoriaus nuomone Lietuvos gyventojai turi teisę reikalauti, kad bent jau tie įstatymai, pagal kuriuos reikia deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius, būtų visiems aiškūs ir suprantami. Temos aktualumas pasireiškia tame, kad mokesčių politikoje gyventojai ją palaikytų, pirmiausia būtina orientuotis į šalies gyventoju ekonomines sąlygas ir perkamąją galią.
Pasirinkta autoriaus tema yra aktuali ir praktine reikšme neabejotina,nes gyventojų pajamų mokestis vienas iš pagrindinių nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų. Lietuvos Respublikos nacionaliniame biudžete šio mokesčio biudžeto pajamų.
Darbo objektas – gyventojų pajamų mokestis.
Darbo tikslas - išnagrinėti pajamų apmokestinimą, atskleisti su šiuo mokesčiu susijusias problemas, nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo trūkumus ir pateikti pasiūlymus šio įstatymo tobulinimui.
Darbo užduotis- atskleisti analizuojamo mokesčio trūkumus ir pateikti pasiūlymus tobulinant šį mokesčių įstatymą.
Naudoti metodai: surinktos mokymo metodinės ir mokslinės literatūros bei įstatymų analizės, palyginamasis, monografinis, loginio mąstymo tyrimo metodai, darbe naudotos statistinės darbo ir suvestinės lentelės, vaizdavimo priemonėmis tapusios stulpelinės, sektorinės diagramos, bei naudoti statistikos departamento duomenys už 1997-2001 metus.


1990 m. Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, senoji centralizuota apmokestinimo tvarka buvo skubiai keičiama į naujus mokestinius santykius. Normaliam valstybės funkcionavimui reikalingi finansiniai ištekliai. Tokie ištekliai paprastai būna sukaupiami centralizuotuose arba tikslinės paskirties fonduose ir naudojami tiek centrinės, tiek vietinės valdžios funkcijoms vykdyti. Valstybėje renkami mokesčiai dažnai yra vienas iš pagrindinių, o gan dažnai ir vienintelis minėtų fondų formavimo šaltinis. Mokesčius privalo mokėti tiek ūkio subjektai, tiek gyventojai.
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos, vystymo, administracinę. Valstybės pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų. Pavyzdžiui, šiems asmenims nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio šalių užpuolimo ir išlaikyti armiją. Taip pat privatūs asmenys vargiai imtųsi palaikyti vidaus apsaugą ir išlaikyti policiją, teismus. Retas kuris imtųsi tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus, juos prižiūrėti. Valstybė rūpinasi ir piliečių bendra gerove, i- y. stato ligonines, mokyklas, rengia parkus ir pan.[3, p. 7]. Tokių paslaugų nauda vertine išraiška sunkiai apskaičiuojama. Tačiau gerai organizuotas piliečių švietimas, rūpinimasis jų sveikata ir gerove yra labai reikšmingas ir efektyvus, nes didina krašto bendrijos produktyvumą .

Novošinskienei A. aišku, kad valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. Finansinių išteklių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Rašytinių žinių apie mokesčius, pilietine prievolę juos mokėti valdžiai randama netgi Biblijoje. Visuotinai mokesčiai paplito kuriantis valstybėms., nes reikėjo lėšų jų instaliacijoms išlaikyti bei valdžios funkcijoms vykdyti. Reikėjo ieškoti naujų valstybės pajamų šaltinių, juos teoriškai pagrįsti. Mokesčių klausimai darėsi vis aktualesni [28, p. 10]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-22
DalykasMokesčių diplominis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis53 puslapiai 
Literatūros šaltiniai39 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis108.17 KB
AutoriusGince
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokesciu sistema Lietuvoje (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą