Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Mokesčiai>Netiesioginių mokesčių vaidmuo formuojant biudžeto pajamas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Netiesioginių mokesčių vaidmuo formuojant biudžeto pajamas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758
Aprašymas

Įvadas. Mokesčių sistemos principai ir vertinimo teorinė analizė. Apmokestinimo principai. Apmokestinimo riba. Netiesioginių mokesčių vaidmuo Lietuvoje. Mokesčių esmė. Lietuvos respublikos mokesčių sistemos struktūra. Netiesioginiai mokesčiai. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Muitai. Netiesioginių mokesčių surinkimo analizė Lietuvoje. Netiesioginių mokesčių surinkimo analizė. Netiesioginių mokesčių surinkimą lemiantys veiksniai. Veiksnių, veikiančių netiesioginių mokesčių surinkimą, analizė. Išvados. Santrauka (anglų kalba). Priedai (3).

Ištrauka

Netiesioginiai mokesčiai, tiek iki Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES), tiek ir po to
vaidina bene didžiausią reikšmę formuojant valstybės pajamų rezervo augimo šaltinį, todėl jų harmonizavimui ir suvienodinimui ES teikiamas nemažas dėmesys, nes esant laisvam kapitalo, žmonių ir prekių judėjimui, žmonės ir įmonės rinksis palankesnes šalis verslui, tuo tarpu kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų, o siekiant optimalumo tarptautinė prekyba, gamybos veiksnių judėjimas neturėtų vykti dėl mokesčių skirtumo.
ES pastangos suvienodinti mokesčius grindžiamos tuo, kad skirtingos mokesčių taisyklės gali būti žalingos konkurencijai. Siekiant sukurti bendrą rinką, kurią galima būtų prilyginti vidaus rinkai, yra harmonizuotas pridėtinės vertės mokestis, akcizo mokesčiai, be to visos narės turi taikyti vienodus užsienio prekybos muitų tarifus valstybėms, nesančioms sąjungoje. Mokesčių harmonizavimas turi skatinti tokią konkurenciją, kad integracija ir ekonominis augimas būtų pasiektas palaipsniui, o pajamos iš šių mokesčių pervedamos į bendrą biudžetą.
Netiesioginiams mokesčiams skiriamas didžiulis dėmesys, duodamos išsamios jų administravimo instrukcijos. Europos Sąjungos mokesčių sistemoje ypatingas dėmesys skiriamas pridėtinės vertės mokesčiui. Iš pridėtinės vertės mokesčio įplaukų kiekviena Europos Sąjungos narė į bendrą biudžetą moka įmokas, priklausančias nuo mokesčio bazės.
Dalis mokslininkų, remdamiesi V. Pareto paskelbtu pajamų paskirstymo dėsniu, sakančiu, kad žemai apmokestinamų gyventojų sluoksniai pas save yra sukaupę gausias piniginių lėšų atsargas, siūlė didinti netiesioginius mokesčius. Jie įrodinėjo tokio didinimo tikslingumą ir nurodė netiesioginius mokesčius kaip pagrindinį nacionalinio biudžeto pajamų augimo šaltinį. Kartu siekiama vengti mokesčių pirmo būtinumo prekėms, tokioms, kaip duona, mėsa, saikingai apmokestinti "santykinio naudingumo reikmenis" (kavą, alų), ir nustatyti aukštus mokesčius tokioms prekėms kaip tabakas, alkoholis, prabangos dalykai. "Valstybė, o tiksliau pasakius, vyriausybė nieko negali nuveikti savo piliečių labui, jeigu piliečiai nieko nedaro valstybei" – taip mokesčių būtinumą apibūdino N. I. Turgenevas, davęs pagrindus Rusijos finansų mokslui. Kiekviena valstybė atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės, komercinės veiklos, vystymo administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausiu šaltiniu yra mokesčiai. Mokesčiai – tai neišvengiama būtinybė, kurią nulemia būtinų valstybės funkcijų vykdymas, todėl aktualu panagrinėti netiesioginių mokesčių įtaką formuojant nacionalinio biudžeto pajamas.
Šio darbo objektas – netiesioginiai mokesčiai biudžeto formavimo procese.
Atskirų mokesčių vaidmuo formuojant biudžeto pajamas yra skirtingas. Vieni jų sudaro žymią biudžeto pajamų dalį ir pajamos iš jų kasmet auga. Iš kitų mokesčių gaunamos pajamos yra nedidelės. Todėl svarbu nustatyti atskirų mokesčių įtaką šalies pajamoms. Netiesioginiai mokesčiai sudaro didžiulę Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų dalį. Per paskutinius metus jų lyginamoji dalis bendrose biudžeto pajamose kito. Todėl šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti netiesioginių mokesčių vaidmenį formuojant biudžeto pajamas, išryškinti jų kitimo tendencijas.
Darbo tikslo siekiama iškeliant šiuos uždavinius:
• išanalizuoti apmokestinimo principus, teorijas, kurios parodytų, nuo ko priklauso mokesčių surinkimas;
• nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, esmę ir mokesčių rūšis;
• išnagrinėti netiesioginių mokesčių kitimo tendencijas Lietuvoje, jų indėlį į nacionalinį biudžetą, bei atlikti jų prognozę;
• išnagrinėti netiesioginius mokesčius kiekvieną atskirai apjungiant visus į bendrą sistemą;
• nustatyti ir ištirti netiesioginių mokesčių surinkimą lemiančius veiksnius, atlikti jų analizę.
Šis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių – mokesčių sistemos principai ir vertinimo teorinė analizė, netiesioginių mokesčių vaidmuo Lietuvoje ir netiesioginių mokesčių surinkimo analizė Lietuvoje, kurios dar skirstomas į keletą skyrių. Pirmoje dalyje išvardinami kokie yra apmokestinimo principai, jų įtaka siekiant ekonominių tikslų, paaiškinama A.Laffero kreivė, trumpai apibūdinama apmokestinimo riba ir jos svarba formuojant mokesčių sistemas.
Antroje dalyje įvardijama, kokie yra netiesioginiai mokesčiai, pateikiama keletas mokesčio apibrėžimų, padedančių suvokti mokesčių esmę, prasmę, vaidmenį ir išorinį jų savybių reiškimąsi. Remiantis norminiais aktais šioje dalyje išvardinami kokie yra mokesčiai mūsų šalyje, trumpai apibūdinant kiekvieną iš jų bei plačiau aprašomi netiesioginiai mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis, akcizai ir muitai.
Trečioje dalyje analizuojamas netiesioginių mokesčių surinkimas, pateikiama daug statistinių duomenų apie paskutinio dešimtmečio biudžeto pajamas, apie pagrindinius makroekonomikos rodiklius, apie netiesioginių mokesčių dalį biudžete tiek skaitmenine išraiška, tiek ir procentine dalimi. Be to, aprašomi ir analizuojami pagrindiniai veiksniai, nulėmę netiesioginių mokesčių surinkimą.
Siekiant nustatyti netiesioginių mokesčių vaidmenį biudžeto pajamose buvo naudojami LR Statistikos departamento, LR Valstybės kontrolės tarnybos duomenys, LR Finansų ministerijos, LR Užsienio reikalų ministerijos, Seimo ataskaitiniai duomenys. Analizuojant netiesioginius mokesčius, naudojami horizontalus ir vertikalus analizės metodai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-18
DalykasMokesčių diplominis darbas
KategorijaFinansai >  Mokesčiai
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30
Dydis111.17 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Netiesioginiu mokesciu vaidmuo formuojant biudzeto pajamas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą